- vartinklis
- var̃tinklis sm. (1) BzBkVIII128, Lnk, vartiñklis (2), vartinklỹs (3b) žr. voratinklis: Var̃tinklius voras dirba Dov. Vartiñkliai palubėse būdavo Žg. Iš vartinklio sudėtas P. ^ Var̃tinkliai parodo gaspadinę Klp. Marškiniai susinešioję kai vartinklỹs Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.